1 Sukčiai, sukčiavimo 2024.5 ✓Press ✓Lithuania,Lietuva,立陶宛

2024.5.4, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras šalies gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą. „Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras, o vėliau – išvilioję ir gyvenamosios vietos adresą – atvyksta į namus pasiimti banko kortelės bei prisijungimo duomenų.
(新型诈骗手段正在蔓延:诈骗者不仅打电话,还上门。预防洗钱能力中心警告该国居民警惕欺诈者使用的新方法,诈骗者冒充谷歌、银行、警察或其他机构的员工,通过电话让居民相信他们的银行或其他敏感账户正被用于犯罪目的)

Plinta naujas sukčiavimo būdas: sukčiai ne tik paskambina, bet ir atvyksta į namus

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras šalies gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą. „Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras, o vėliau – išvilioję ir gyvenamosios vietos adresą – atvyksta į namus pasiimti banko kortelės bei prisijungimo duomenų.

Remiantis apibendrintais finansų įstaigų duomenimis, ryškėja šiam sukčiavimo būdui būdingi požymiai.

Pirmiausia, gyventojams skambina rusiškai šnekantys asmenys, kurie prisistato įvairių institucijų – dažniausiai bankų, policijos, „Google“ ir kt. atstovais bei įtikina gyventojus, jog jų banko sąskaitos ar kitos jautrios paskyros jau yra naudojamos nusikaltėlių, per jas plaunami pinigai, dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai ir pan. Sukurdami psichologinę įtampą ir įvarydami baimę, sukčiai šioje situacijoje siekia pasirodyti kaip „gelbėtojai“ ir taip įgyti potencialių aukų pasitikėjimą.

Vėliau gyventojai skatinami parsisiųsti nuotolinio prisijungimo programėlę „anydesk“, kuri leidžia išoriniam vartotojui prisijungti prie kito asmens kompiuterio, išmaniojo telefono ir taip gauti priėjimą prie jautrių asmens duomenų, tarp jų ir gyvenamosios vietos adreso.

Tuomet gyventojai sulaukia netikėtų „svečių“ – į namus atvykusiems sukčiams gyventojai atiduoda savo banko kortelę ir PIN kodą. Taip pat galimas ir kitas scenarijus – kai sukčiai „pareikalauja“ atsiųsti visus reikiamus duomenis, taip pat ir banko kortelę su prisijungimo kodais, sukčių nurodytu adresu.

Tais atvejais, kai sukčiams pavyksta išvilioti banko kortelę su PIN kodais, sukčiai išgrynina visas gyventojo sąskaitoje esančias lėšas. Be kita ko, gavę aukos kortelę ir sąskaitos prisijungimus, ją naudoja iš kitų aukų sukčiavimo būdu gautoms lėšoms pervesti ir jas taip pat išgrynina per turimą kortelę. Nuostoliai šiuo atveju gali būti itin skausmingi, kadangi sukčiai gauna prieigą prie visų gyventojo sąskaitoje laikomų lėšų.

„Su šiuo sukčiavimo būdu, kaip ir kitais atvejais, galime susidurti visi. Tačiau labai svarbu, kad nepamirštume galvoti ne tik apie save, bet ir savo aplinką: labiau pažeidžiamus šeimos narius – tėvus ar senelius, ypač, jeigu jie gyvena vieni ar atokesnėse vietovėse“, – sako E. Lukošienė.

Anot jos, svarbu prisiminti, kad bankai, policija ar kitos institucijos neturi teisės prašyti ir neprašo atsiųsti kortelių su PIN kodais. Kilus bent menkiausiam įtarimui, kad bendraujate su sukčiais, būtina gaunamą informaciją vertinti kritiškai, nevykdyti sukčių nurodymų bei proaktyviai kreiptis į savo banką ir informuoti apie mėginimus išvilioti pinigus iš sąskaitų.

Jeigu įtariate, jog nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.

TAIP PAT ŽIŪRĖKITE: Sukčiai iš gyventojų kasmet išvilioja milijonus eurų

评论

发表回复

您的邮箱地址不会被公开。 必填项已用 * 标注